Auginimo technologija

HELIX ASPERSA MAXIMA ir MULLER sraigės yra Afrikietiškos kilmės ir skirtingai nei Lietuvoje įprastos POMATIA (kitaip - Vynuoginės) sraigės, žiemoti nėra prisitaikiusios. Prie neigiamos temperatūros jos paprasčiausiai žūsta.  Auginimas Lietuvos klimato sąlygomis yra unikalus vien todėl, kad šiltasis metų periodas mūsų šalyje yra ganėtinai trumpas (tinkamas oras auginimui atvirame lauke tetrunka iki šešių mėnesių).

Sraigei užaugti iki tinkamo dydžio reikia ne mažiau pusmečio (papildant maitinimą sausais pašarais). Norint subrandinti reprodukcines sraiges (su tinkamais susiformavusiais dauginimosi organais), reikia dar daugiau laiko. Todėl išskiriami trys pagrindiniai sraigių auginimo etapai:

 

1. Auginimas patalpose (vasaris-balandis)

2. Auginimas lauko aptvaruose (gegužė-spalis)

3. Sraigių rinkimas ir paruošimas žiemojimui (Angl . - hibernation)

Tiesa, galima paminėti ir tarpinį, tai - auginimas šiltnamyje. Šio etapo metu tik išsiritę sraigių jaunikliai (toliau - sraigiukai) paleidžiami į šiltnamį, kuriame sudarytos tokios pat sąlygos kaip ir aptvaruose. Kadangi tai vyksta ankstyvą pavasarį, šiltnamis turi būti šildomas, kad šalnų metu viskas nesušaltų. Po to (kai jau nebebūna šalnų), sraigiukai perkeliami į lauko aptvarus  ir auginami iki tinkamo dydžio. Visa tai daroma tam, kad "laimėti" kuo daugiau laiko sraigės brendimui.

Sraigių auginime galioja daug kertinių principų tokių, kaip tankis, temperatūra, drėgmė ir kt. Vienas iš labai svarbių - tas, kad reiktų vengti dažno fizinio kontakto su sraige. Paprastai tariant viso auginimo ciklo metu reiktų užtikrinti tokias sąlygas, kad sraigės būtų kuo mažiau liečiamos, kilnojamos, keistųsi aplinka, kurioje jos gyvena. Kaip ir visiems gyvūnams, taip ir joms, labai svarbi aklimatizacija ar tai, jog labai dažnai jas veikiant fiziškai patiriamas bereikalingas stresas (viskas atsiliepia brendimui). Natūraliai, gamtoje augančiai sraigei tokios sąlygos yra užtikrinamos ir vienintelis momentas, kuomet jos veikiamos fiziškai - surinkimo metas.

Dirbtinio auginimo metu tai užtikrinti pakankamai sudėtinga, todėl minėtas tarpinis, auginimo šiltnamyje, etapas sukelia ir tam tikrų nepatogumų (vėliau sunkiau sureguliuoti sraigių tankį aptvare, sraigės papildomai kilnojamos). Nepaisant to, šis auginimo būdas yra patikrintas laiko ir išmanant auginimo ypatumus duoda puikių rezultatų.

 

Taigi, trumpai aptarsime tris pagrindinius auginimo etapus:

1. Auginimas patalpose.

Pagrindinis taip vadinamo auginimo patalpose tikslas - sraigiukų išritinimas. Priklausomai nuo reproduktorių subrandinimo tai gali trukti labai įvairiai. Porą ir daugiau mėnesių. Šio etapo metu sraigėms reproduktoriams reikia užtikrinti tinkamas sąlygas (temperatūra, higiena, drėgmė, apšvietimas, ventiliacija) kiaušinėlių dėjimui, o vėliau ir sraigiukų išritinimui. Išsiritę sraigiukai išleidžiami į šiltnamį arba tiesiai į lauko aptvarus (jei lauko temperatūra tai leidžia).

 

2. Auginimas lauko aptvaruose.

Auginimo aptvaruose etapas reikalaujantis ko gero mažiausiai kasdieninės priežiūros viso auginimo ciklo metu. Sraigės auga savaime tam skirtuose aptvaruose, jų mitybą papildant sausu pašaru. Esminiai dalykai šio etapo metu yra tankis, drėgmė ir pašarai. Tai užtikrinus sėkmės šansai gerokai padidėja. Paties aptvaro įrengimas reikalauja tam tikro darbo ir medžiagų (PVZ: ne mažiau 50 proc. sklypo turi būti „padengta“ šėryklomis), tačiau viską tinkamai įrengus belieką tik minimali rutininė priežiūra.

 

 

3. Sraigių rinkimas ir ruošimas žiemos miegui.

Suaugusios sraigės pradedamos rinkti jau rugpjūčio mėnesį ir rinkimas tęsiamas iki spalio mėnesio. Svarbiausia jas surinkti iki to laiko kai aplinkos temperatūra yra aukščiau nulio. Minusinė temperatūra yra mirtina ir gali sužlugdyti visų metų pastangas. Sraigės ruošiamos žiemos miegui patalpinant jas specialiuose stelažuose ir kasdien drėkinant. Tai daroma tam, kad jos pilnai išsituštintu ir „užmigtų“ išsivaliusios (jei vidaus organuose liks maisto, miego metu jis pradės gesti ir sraigės žus). Pilnai išsivaliusios sraigės paliekamos sausoje vėdinamoje vietoje ir savaitės bėgyje pačios „sulenda“ į savo kiautus. Po to patalpinamos į vėsią patalpą, kurioje palaikoma pastovi 5 - 8 laipsnių temperatūra. Taip jos „miega“ iki pavasario arba tol, kol yra realizuojamos.